Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, nuosekliai didėja. Dabar kasmet diagnozuojama daugiau nei 1600 storosios žarnos vėžio atvejų. Šalyje tai trečiasis pagal dažnumą piktybinis navikas ir antrasis – pagal mirštamumą. Storosios žarnos vėžys yra vienas sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto navikų, tačiau gydymo efektyvumą lemia ligos stadija – jeigu nustatoma ankstyvosios stadijos liga, didžioji dalis pacientų pasveiksta visiškai. Didžiausia problema, kad žmonės nejaučia ankstyvųjų ligos požymių, todėl ji dažnai nustatoma, kai būna jau pažengusi. Tiktai mažiau nei 40 proc. atvejų nustatoma pirmosios ir antrosios stadijų storosios žarnos vėžys.
Apie tai – pokalbis su Nacionalinio vėžio instituto onkologe chemoterapeute Edita Baltruškevičiene.
– Per pastaruosius 30 metų Lietuvoje storosios žarnos vėžio atvejų padaugėjo beveik du kartus. Kodėl? Ar panašiai sergama ir, pavyzdžiui, Amerikoje ar Azijoje?
– Manoma, kad ateityje ligos atvejų tik daugės. Storosios žarnos vėžiu dažniau sergama išsivysčiusiose Vakarų valstybėse, taip pat ši liga dažnesnė tarp žmonių, priklausančių aukštesniam socialiniam sluoksniui. Jau įrodyta, kad šiai ligai įtakos turi mažas fizinis aktyvumas, gausus raudonos mėsos, riebaus ir kaloringo maisto vartojimas. Tačiau pastaraisiais metais ligos atvejų daugėja ir Pietryčių Azijoje, Indijoje, kur mitybos įpročiai ir gyvenimo būdas labai skiriasi nuo vakarietiškojo. Tai tik įrodo, kad tikslios šios ligos priežastys iki šiol dar nėra žinomos.
– Vadinasi, ne visuomet dėl storosios žarnos vėžio galima kaltinti netikusią mitybą?
– Pasakyti tiksliai, kas sukėlė vėžį, – sunku. Šiai ligai įtakos gali turėti ir storosios žarnos polipai, iš kurių ilgainiui išsivysto vėžys. Maždaug 3–4 proc. pacientų priežastys – paveldimos. Šiais atvejais storosios žarnos vėžys gali išsivystyti gerokai anksčiau.
– Kokio amžiaus ir lyties žmonės patenka į rizikos susirgti vėžiu grupę?
– Sergamumas storosios žarnos vėžiu pradeda didėti tarp žmonių, sulaukusių 50 metų. Didžiausias sergamumas sulaukus 65–80 metų. Būtent šios rizikos grupės pacientams rekomenduojama pradėti aktyviai tikrintis. Lietuvoje veikia storosios žarnos vėžio prevencijos programa, kurios esmė – rekomenduoti visiems vyresniems kaip 50 metų žmonėms atlikti slapto kraujo išmatose testą. Jei testas teigiamas, toliau atliekami sudėtingesni tyrimai.
– Kokie požymiai turi priversti sunerimti?
– Storosios žarnos vėžio eiga dažniausiai būna slapta, o požymių atsiranda tiktai ligai jau pažengus. Dėl to maždaug pusė ligos atvejų nustatoma jau pažengusios stadijos – trečiosios ar ketvirtosios. Ligos pradžioje žmogus gali visiškai nieko nejausti. Todėl tokie svarbūs slapto kraujo išmatose
tyrimai. Vėliau gali atsirasti pilvo pūtimas, gleivių arba kraujo išmatose, žmogų ima varginti bendras silpnumas, svorio kritimas. Gali varginti vidurių užkietėjimas arba, atvirkščiai, visiškai priešingi simptomai – viduriavimas ar staiga užeinantis noras pasituštinti. Kai navikas tampa didelis, jis gali visiškai užkimšti žarnos spindį. Tokiais atvejais išsivysto žarnų nepraeinamumas – būtina skubi operacija.
– Kaip gydomi storosios žarnos vėžiu susirgę ligoniai?
– Per pastaruosius dešimt metų storosios žarnos vėžio gydymas labai pažengė į priekį. Dabar gydymas – kompleksinis: derinama operacija, chemoterapija, biologinė terapija, o tam tikrais atvejais – gydymas spinduliais. Galiu patikinti – specializuotose šalies gydymo įstaigose galime užtikrinti pasaulinius standartus atitinkantį storosios žarnos vėžio gydymą. Pacientų, kuriems nustatytas išplitęs storosios žarnos vėžys, galimybes gyventi labai padidino nauji chemoterapijai skirti preparatai ir biologinė terapija. Biologiniai preparatai yra naujausi vaistai, kurie tikslingai veikia navikinei ląstelei būdingus pokyčius ir mažiau veikia sveikas ląsteles. Dėl to biologinė terapija sukelia lengvesnius šalutinius reiškinius nei chemoterapija. Bet biologinė terapija tinka ne visiems pacientams. Nuspėti, ar šis gydymas bus efektyvus, leidžia tam tikri specifiniai žymenys. Geriausi rezultatai pasiekiami biologinę terapiją derinant su chemoterapija. Chemoterapijos labai ilgai tęsti negalima dėl jos sukeliamų šalutinių reiškinių. Todėl dažniausiai laikomasi šio gydymo principo – skiriama tam tikras kiekis ciklų chemoterapijos kartu su biologine terapija, o kai ligą pavyksta sutramdyti, tęsiama tik biologinė terapija. Iki šiol onkologijoje galiojo principas – jeigu taikant vieną preparatą liga progresuoja, pakeičiame jį kitu. Pastaruoju metu atsirado duomenų, kad tam tikros rūšies biologinė terapija yra efektyvi ir ligai progresuojant. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad kraujagyslių susidarymą slopinantys biologiniai vaistai storosios žarnos vėžiui gydyti skiriami ir tuomet, kai liga progresuoja, jie pailgina paciento gyvenimo trukmę. Didžioji dalis pacientų gerai toleruoja gydymą biologine terapija, daugelis gali net dirbti. Turime tokių, kurie biologiniais vaistais gydomi ne vienus metus.
Tylos kaina – pernelyg didelė
Apie žarnyno vėžį kalbama labai atsargiai, o dažnai ir nutylima. Galbūt todėl, kad kalbėti apie šią organizmo sritį apskritai neva liaudiškai tariant, “sarmata”. Tačiau iš tiesų, sirgti storosios žarnos vėžiu yra lygiai taip pat “gėda”, kaip ir miokardo infarktu sako medikai. Šia liga serga visas pasaulis, ir kalba apie tai kuo atviriausiai. Mums, lietuviams tai yra – vis dar tabu. Tik ta lietuvių tylos kaina pernelyg didelė. Gal dėl to kaltas tiesiog nežinojimas? Visdėlto kasmet šiuo vėžiu Lietuvoje suserga 1,5 tūkstančio žmonių, o 1000 kiekvienais metais nuo jo miršta. Gaila, sako medikai, kad kol kas daugiau nei pusė atvejų nustatoma, kai liga jau yra pažengusi. Tada gydymo sėkmė ir gyvenimo prognozės gerokai prastesnės.Taigi, ką turime žinoti kiekvienas.
