Skrandžio vėžys

Skrandžio vėžys Lietuvoje – ketvirtoji pagal dažnumą vyrų piktybinė liga ir šeštoji – moterų. Tačiau pagal mirštamumą skrandžio vėžys – viena pirmaujančių onkologinių ligų. Nors ja dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, medikai sulaukia vis daugiau jaunų pacientų.

Kuo klastingas skrandžio vėžys?

Skrandžio vėžys nėra lengvai gydomas, bet svarbiau yra tai, kad kas antram pacientui nustatoma jau išplitusi liga. Dėl to gydymo rezultatai nėra geri. Nustačius ketvirtos stadijos skrandžio vėžį, tik pusė pacientų gyvena vienus metus. Skrandžio vėžys yra gana agresyvus. Bet jeigu nustatomos pirmosios ligos stadijos, kai kuriais atvejais pakanka tiktai operacijos, ir žmogus pasveiksta.

Kokiems žmonėms kyla rizika susirgti skrandžio vėžiu?

Didesnė rizika kyla žmonėms, kurie vartoja daug rūkyto, sūdyto ir konservuoto maisto. Rūkytuose mėsos gaminiuose dažnai randama nitratų ir nitritų, kuriuos tam tikros bakterijos, pavyzdžiui, Helicobacter pylori, gali paversti pavojingomis vėžį sukeliančiomis medžiagomis. Helicobacter pylori – tai skrandžio gleivinėje apsigyvenančios bakterijos, kurios taip pat sukelia opaligę. Jeigu skrandyje užtinkama šių bakterijų, pacientai gydomi antibiotikais. Helicobacter pylori išnaikinimas labai sumažina riziką susirgti skrandžio vėžiu. Ir pati opa sietina su vėžiu – jeigu ji negydoma, ilgainiui iš jos gali išsivystyti piktybinė liga. Įtakos skrandžio vėžiui išsivystyti gali turėti ir lėtinis atrofinis gastritas, rūkymas, netgi rasiniai ypatumai – daugiau sergama Rytų šalyse – Korėjoje, Japonijoje.

Skrandžio vėžio požymiai

Tokie skrandžio vėžio požymiai kaip skausmas, ryškus svorio netekimas, pykinimas, kraujavimas iš virškinamojo trakto, juodos išmatos neretai atsiranda vėliau. O pirmieji simptomai – labiau neapibrėžti. Tai gali būti sunkumo jausmas pavalgius, bendras silpnumas.

Kaip diagnozuojamas skrandžio vėžys?

Vienas pagrindinių – tyrimas gastroskopu. Jo metu galima apžiūrėti skrandį iš vidaus ir, kilus įtarimui, paimti gabalėlį audinio ištirti. Šis tyrimas atliekamas, jeigu žmogus skundžiasi sutrikusia skrandžio veikla, sunkumo jausmu pavalgius, jeigu jam nustatoma mažakraujystė – ši būklė gali išsivystyti ir dėl kraujavimo iš virškinamojo trakto. Norint patikslinti, kiek liga išplitusi, vėliau gali būti atliekami papildomi ultragarsiniai ar radiologiniai tyrimai.

Kokie gydymo metodai taikomi?

Ankstyvomis stadijomis pagrindinis gydymas – operacija. Jos metu pašalinamas navikas, regioniniai limfmazgiai ir dažniausiai to pakanka.  Kai liga išplinta, tenka taikyti chemoterapiją, kartais ją derinti su spinduliniu gydymu. Toks gydymas taikomas apie pusę metų po operacijos. Kai nustatoma, kad vėžys išplitęs vietiškai, pradėti gydyti galima ir nuo chemoterapijos. Skiriami trys ciklai chemoterapijos prieš operaciją ir trys – po jos. Kai liga išplitusi dar labiau, metastazių randama ir kituose organuose, operuoti neberekomenduojama, nebent dėl naviko nebepraeina maistas arba iš
jo kraujuoja. Pacientai gydomi chemoterapija.

Ar yra priemonių, kurios galėtų pakeisti chemoterapiją?

Kai kuriems sergantiesiems skrandžio vėžiu jau galima taikyti biologinę terapiją. Ji dažniausiai derinama su chemoterapija. Chemoterapijos preparatai veikia greitai besidauginančias ląsteles. Jos dažniausiai būna navike, bet taip pat jų yra ir kaulų čiulpuose, plaukų folikuluose, žarnyno gleivinėje. Dėl to chemoterapija gali sukelti šalutinių reiškinių – pablogėja kraujo rodikliai, ima slinkti plaukai, atsiranda kitų nemalonių pojūčių. Stengiamasi išrasti vaistus, kurie turėtų kuo mažiau poveikio organizmui  ir veiktų tiktai navikines ląsteles. Taip atsirado medikamentai, kurie veikia tiktai tam tikrus baltymus, būdingus navikinei ląstelei. Vienas tokių preparatų kartu su chemoterapija gali būti skiriamas ir sergantiesiems skrandžio vėžiu. Šis vaistas veikia naviko ląstelių paviršiuje esantį baltymą (HER2).
Laboratorijoje ištyrus naviko mėginius ir paaiškėjus, kad yra padidėjusi HER2 baltymo raiška ląstelės paviršiuje, galima skirti biologinę terapiją. Derinant chemoterapiją ir biologinę terapiją pasiekiami geresni rezultatai gydant išplitusį skrandžio vėžį, ir pacientai gyvena ilgiau. Biologinę terapiją kompensuoja ligonių kasos.

Prisijungti

Registruotis




    Ne visi privalomi laukai užpildyti
    Neteisingas el. pašto adresas
    Įvyko klaida. Pabandykite dar kartą
    +
    Slapukų nustatymai
    Būtinieji
    Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
    Funkciniai
    Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
    Statistiniai
    Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
    Reklaminiai
    Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.